Paslėptos realybės žaidimo taisyklės: iš pėstininko į Kūrėją.

Senovės išminčiai žinojo paslaptį, kurią šiuolaikinio pasaulio žmonės užmiršo… Realybė neegzistuoja išorėje, ji egzistuoja nematomame sluoksnyje, kurį vaizdžiai galime pavadinti „eteriniu realybės projekto brėžiniu“ ir tą brėžinį galima perbraižyti. Prieš ligai pasireiškiant fiziniame kūne, visų pirma, ji pasireiškia kaip tamsi dėmė žmogaus eteriniame kūne (energetiniame lauke), prieš pinigams ateinant į jūsų gyvenimą, jie, visų pirma, formuojasi kaip aukso spalvos energijos sankaupa jūsų eteriniame lauke, prieš žmogui ateinant į jūsų gyvenimą, jis jau egzistuoja kvantinėje erdvėje kaip tikimybė. Dauguma žmonių, vaizdžiai tariant, bando keisti savo realybės projekto brėžinio „plytas“: su nerimu ieško darbo, geria vaistus, bėga į pasimatymus, bet realybės projekto brėžinys liko tas pats ir projektas statomas pagal seną brėžinį… Tokie žmonės gyvena vadinamojo pėstininko būsenoje, nesuprasdami, kad realybė – tai lyg „3 D spausdintuvas“, spausdinantis jų gyvenimą pagal brėžinį, kurį jie patys nubraižė patys to nesuvokdami. Yra ir kitokia būsena – Kūrėjo būsena, kurioje jūs dirbate ne su „plytomis“, o su „projekto brėžiniu“, ne su fizine realybe, o su eteriniu sluoksniu, iš kurio ta realybė „spausdinama 3D spausdintuvu“. Ir kai keičiate brėžinį, fizinis pasaulis persiformuoja automatiškai, todėl, kad spausdintuvas neturi pasirinkimo, jis spausdina tai, kas užkoduota brėžinyje. Ši būsena pasiekiama kiekvienam, kas geba suvokti šį mechanizmą, t. y. tas, kas žino įėjimo į jį būdą ir kas pasirengęs įeiti į didingą tuštumą, vadinamąjį „nulinį tašką“, kur viskas prasideda ir kur galima perbraižyti realybės projekto brėžinį… Tikriausiai jau ne kartą teko girdėti vis dažniau informacijos šaltiniuose skambantį terminą – Žemės Matrica. Matrica – tai ne kalėjimas, iš kurio reikia pabėgti, tai veidrodinė laboratorija ir tuo pačiu metu „3D realybės spausdintuvas“ – absoliučiai neutralus, idealus stiprintuvas, kuris spausdinta jūsų gyvenimo realybę pagal tą realybės projekto brėžinį, kuris skamba jumyse, pačiame giliausiame jūsų esybės lygmenyje. Jis nei geras, nei blogas, jis tiesiog tikslus ir spausdina tiksliai tai, ką nubraižėte savo eteriniame realybės projekto brėžinyje ir gaunate tai fizinėje realybėje – VISADA be išimčių! 

Egzistuoja trys sąveikos su šiuo mechanizmu lygiai:

Pėstininkas – gyvena reakcijoje nesuprasdamas mechanizmo.

Žaidėjas – pradėjo  kažką suprasti: bando technikas, ieško teisingo būdo, bet rezultatai nestabilūs.

Kūrėjas – viską suprato. Jis dirba su eteriniu realybės projekto brėžiniu tiesiogiai ir realybė persiformuoja pagal jo brėžinio kodą automatiškai.

Paklausite, o kaip pereiti į Kūrėjo lygmenį? ☺

Pakalbėsime apie darbo su eteriniu sluoksniu mechanizmą, įėjimo į „nulinį tašką“ praktiką, ateities prisiminimo techniką, kuri perprogramuoja kvantinį lauką. Jūs sužinosite, kad jūsų norai – tai ne užgaida, o jūsų ateities AŠ šauksmas, kuris jau egzistuoja ir meta jums lyną, kad ištraukti jus iš jūsų balos į viršų. Jūs suprasite, kodėl technikos neveikė – jūs keitėte žodžius, bet nekeitėte brėžinio „3 D realybės spausdintuve“. 

Tai ne tik teorija, o pilnas uždaras transformacijos ciklas, algoritmas. Kaip sustabdyti seną programą momente, kaip ištrinti ją iš kūno ir, svarbiausia, kaip įrašyti naują scenarijų taip, kad Matrica priimtų jį įvykdymui. Jūs prisiminsite, jog tai jūsų tikroji būsena, tokia, kokiu jūs buvote sukurtas būti iki to, kai pasaulis išmokė jus būti pėstininku. Ar pasirengę prisiminti, kas jūs esate iš tikro ir perbraižyti savo eterinį realybės projekto brėžinį? Tada skaitykite toliau informaciją, kuri apverčia viską ir keičia suvokimą.

Egzistuoja taškas, iš kurio kuriama visa realybė. Taškas, kuriame sąmonė susitinka su materija ir vienas virsta kitu. Kūrinijos taškas, prieinamas kiekvienam, kuris supranta, kaip įeiti į šį tašką. Įsivaizduokite, kad realybė – tai žaidimas… Ne vaikų žaidimas, o didingiausias ir galingiausiais žaidimas, kurį žaidžia sąmonė. Žaidimas, kuris toks sudėtingas ir daugiasluoksnis, kad dauguma žaidėjų užmiršo, kad jie yra žaidime ir jie pradėjo galvoti, kad tai ir yra realybė, vienintelė tokia įmanoma ir nepakeičiama… Šis žaidimas turi griežtas ir tikslias taisykles, bet taisyklės iš tikro visai ne tokios, kaip jas mato paprastas žmogus. Paprastas žmogus galvoja, kad taisyklės – tai fizikos, ekonomikos dėsniai, visuomenės brukamos „tiesos“, jog reikia daug ir sunkiai dirbti, kad uždirbtum, jog reikia būti geru, kad tave mylėtų, jog reikia kovoti, kad išgyventum… Bet tai taisyklės pėstininkams, t. y. tiems, kas nesuprato šio žaidimo esmės. Tikroji šio žaidimo taisyklė yra viena – ir ji absoliuti. Realybė atspindi tai, ką jūs spinduliuojate, ne tai ką jūs kalbate, ne tai, ko jūs norite, ne tai, ką jūs darote paviršiuje, išorėje, o tai, kas jūs esate savo gilumoje… Jūsų vidinės energijos vibracija ir jos dažnis, jūsų būsena, kuri skamba nuolat, net tada kai jūs apie tai negalvojate. Kvantinis laukas – tai begalinių galimybių vandenynas, kur jau egzistuoja visos įmanomos versijos jūsų „vadinamojo likimo“: turtas ir skurdas, sveikata ir ligos, meilė ir vienatvė, sėkmė ir nuosmukis – viskas jau yra potenciale kaip bangos, kurios dar netapo dalelėmis. O Matrica – tai „3 D spausdintuvas“, kuris spausdina jūsų realybę iš to vandenyno pagal jūsų užsakymą (brėžinį). Jūsų sąmonė pasirenka realybės projekto brėžinį – energetinę bangą, o Matrica paklusniai paverčia tai tvirta materija – dalele. Jūs išsirenkate brėžinį, o Matrica jį spausdina, sustiprina jį daug kartų rezonuodama kartu su kitais žaidėjais, skleidžiančiais panašias vibracijas ir sugrąžina jums įvykių pavidalu, kurie atitinka jūsų užsakymą. Tai ne dovana ir ne bausmė, tai tiesiog spausdinimo mechanizmas, spausdinantis absoliučiu tikslumu, be išimčių, be klaidų. Kad suprasti, kiek realiai tai veikia, reikia pamatyti struktūrą, kai niekas tampa kažkuo. Senovės išminčiai žinojo, jog realybė juda iš viršaus į apačią, iš subtilaus pasaulio į realų per tris bazinius sluoksnius.

Pirmas sluoksnis – priežastinis. Tai grynojo ketinimo lygmuo. Čia gimsta „Aš noriu“ impulsas. Čia nėra formų, tik valia, grynas ketinimas, kibirkštis.

Antras sluoksnis – eterinis. Tai informacijos ir energijos lygmuo. Čia ketinimas įgauna jūsų realybės projekto brėžinį – kaip architektas piešia linijas ant popieriaus, taip eterinis laukas sukuria būsimo įvykio karkasą. Būtent čia liga atrodo kaip tamsi energetinė sankaupa, pinigai kaip auksinis švytėjimas, žmogus, kaip šviesos antspaudas, dar nematerializuotas, bet jau egzistuojantis.

Trečias sluoksnis – fizinis. Sustingusios energijos sluoksnis, kai vibracija eteriniame lygmenyje tampa „tiršta“, sulėtėja, sutvirtėja ir virsta materija. Tada mes matome kėdę, namą, realius pinigus, jaučiame ligą. Bet iš esmės tai labai lėta šviesa, energija, kuri ataušo ir tapo tvirta. Ar suprantate esmę? Mes gyvename „ataušusios“ šviesos pasaulyje ir bandyti išjudinti „ataušusią“ šviesą rankomis, tai tas pats, kas bandyti pakeisti ledo formą, suduodant jam plaktuku. Galima, bet sunku, ilgai trunka, skauda. Daug paprasčiau pakeisti jį ten, kur jis dar energetiniame, eteriniame lygmenyje, ten kur informacija dar nesukietėjo, ten kur dar galima perrašyti kodą. Kūrėjas dirba su „skysta“ energija, pėstininkas kala sukietėjusią materiją. Štai kur visas skirtumas, štai kodėl du žmonės vienodomis sąlygomis gauna skirtingus rezultatus. Jie žaidžia  skirtingai suvokdami žaidimo taisykles. Vienas spinduliuoja suvokimą – „aš vertas gausos“ ir Matrica jam rodo galimybes užsidirbti, lyg jos visada buvo šalia, tik jis jų tiesiog nepastebėjo, kitas spinduliuoja – „man visada trūksta“ ir Matrica jam rodo trūkumą, patvirtina šį įsitikinimą vėl ir vėl, sukurdama įvykius ir situacijas, kur visada trūksta finansinių išteklių. Veidrodis nemeluoja. Jeigu jūs savo gyvenime matote problemas, tai tikslus atspindys to, kas skamba jūsų viduje, tuo dažniu, kurio jūs patys nesuvokiate. Moteris eina į pasimatymus, stengiasi būti gera, daro viską teisingai, bet kaskart vyrai santykiuose dingsta, apgaudinėja, naudojasi ir ji galvoja, kad problema vyruose, kad jai nesiseka, pasaulis žiaurus… Bet problema tame, kad giliai viduje pas ją skamba dažnis – „mane vis tiek mes“… Išdavystės baimė gali būti įrašyta vaikystėje, galbūt buvusiuose santykiuose ir tas dažnis materializuoja būtent tuos vyrus, kurie patvirtina jos įsitikinimą ir baimę. Matrica įvykdo užsakymą. Ir štai raktas, kuris viską keičia. Dauguma žmonių nesuvokia, ką jie spinduliuoja. Jie galvoja, kad kontroliuoja savo mintis, kad žino, ko nori, bet 95 proc. jūsų spinduliuotės eina iš pasąmonės, iš kūno iš pačių giliausių programų, kurios dirba autopiloto režimu. Jūs sąmoningai galite norėti sėkmės, bet pasąmonėje bijoti atsakomybės, kuri ateis kartu su sėkme, galite norėti meilės, bet bijoti artumo, skausmo, kontrolės praradimo ir pasąmonė visada laimi, todėl, kad 95 proc. jūsų spinduliavimo galios veikia prieš 5 proc. sąmoningo proto… Matrica klausosi ne jūsų žodžių galvoje, o jūsų vidaus spinduliavimo dažnio. 

Todėl pirmas žaidimo valdymo žingsnis – sąžiningai pažiūrėti į savo gyvenimą, kaip į idealų veidrodį ir paklausti savęs, ką aš realiai spinduliuoju, kad gaučiau tai?… Ir štai ką svarbu suvokti. Matrica nuskaito ne jus fizinį, o jūsų eterinį kūrinį – tą nematomą brėžinį, pagal kurį spausdinama jūsų realybė. 

Senovės išminčiai žinojo, kad kiekvienas realus įvykis turi šešėlį eteriniame lygmenyje. Jei aplink jus toksiški žmonės, vadinasi jūsų eterinis pėdsakas spinduliuoja toksiškumą, galbūt sau. Jei trūksta pinigų, vadinasi jūsų eteriniame lygmenyje įrašytas trūkumas, jei jūsų negerbia, vadinasi jūsų eterinis dvynys negerbia savęs ir išorinis pasaulis tiesiog „spausdina“ tai, ką mato brėžinyje. Ne visi  žaidėjai yra tame pačiame žaidimo lygmenyje. Kaip jau minėjome, egzistuoja trys lygmenys, trys sąmoningumo stadijos ir nuo to, kur jūs esate, priklauso jūsų realybė, jūsų laisvė, jūsų galia, jūsų galimybės šioje realybėje:

I lygmuo – pėstininkas. Gyvena autopiloto programoje visiškai nesuvokdamas, kad jis yra žaidime. Pėstininkui įvykiai tiesiog atsitinka su juo. Viršininkas pakėlė balsą, pėstininkas nusiminęs; trūksta pinigų – jis panikoje. Kiekvienas išorės veiksnys automatiškai paleidžia vidinę reakciją. Pėstininkas – tai pasekmė, be priežasties suvokimo. Jis atsibunda ryte ir įsijungia programa. Tos pačios mintys kaip vakar, tos pačios emocijos, tie patys veiksmai. Diena praeina, mėnuo praeina, metai praeina…bet niekas nesikeičia. Todėl, kad nuolat sukama ta pati programa kaip užstrigusi plokštelė vėl ir vėl. Pėstininkui Matrica yra priešas. Pėstininkas nemato, kad Matrica yra tiesiog veidrodis, tiksliai atspindintis jo spinduliavimo dažnį.

II lygmuo – žaidėjas. Pradėjo atsibusti, pastebėjo dėsningumus, pamatė jų tarpusavio ryšius, priežasčių ir pasekmių grandines, suprato, kad kažką galima keisti. Jis skaito knygas, žiūri video, bando technikas, afirmacijas, vizualizacijas, meditacijas. Kartais suveikia, kartais ne. Žaidėjas suprato, kad realybę galima valdyti, bet nesuprato, kaip būtent veikia mechanizmas. Jis bando surasti teisingą techniką, teisingą būdą, eksperimentuoja su metodais, tikisi, ieško savo rakto Matricai. Ir tai veikia, bet nestabiliai. Tai kyla, tai krenta, amerikietiški kalneliai aukštyn, žemyn, nes žaidėjas dar nesuprato svarbiausio – Matrica klauso ne technikos, o būsenos, ne afirmacijos žodžių, o dažnio, kuris skamba giliau nei žodžiai.

III lygmuo – Kūrėjas. Viską suprato. Jis suprato, kad Matrica – tai instrumentas, kad ji absoliučiai neutrali, kad realybė neegzistuoja išorėje, o egzistuoja čia, viduje ir išorėje tik jos atspindys… Kūrėjas nebando pakeisti atspindžio, jis keičia šviesos šaltinį, neprašo Matricos, nesideri su ja, nesitiki, o tiesiog perrašo kodą, naują būseną, naują programą, naują vibracijų dažnį ir realybės Matrica automatiškai persiformuoja. Kūrėjas gali būti be pinigų, bet nespinduliuoti skurdo, jis spinduliuoja gausą, užtikrintumą, žinojimą, kad resursai ateis ir jie ateina, jis gali būti vienas, bet nespinduliuoja vienatvės, spinduliuoja pilnatvę, savarankiškumą ir žmonės pritraukiami. Susiduria su problema, bet nereaguoja, nepasiduoda biocheminiams kūno procesams, sustoja, pasineria į tylą ir iš ten įrašo naują realybės brėžinį.

Kūrėjas gyvena iš šaltinio, Pėstininkas gyvena pasekmėmis, Žaidėjas bando paveikti pasekmes, nekeisdamas priežasties. Kūrėjas keičia priežastį ir pasekmės keičiasi pačios. Štai žaidimo lygmenų skirtumai.

Dabar apie tai, kaip būtent veikia jūsų siunčiamo signalo sustiprinimo mechanizmas. Suvokdami tai, jūs įgaunate realią galią valdyti žaidimą. Įsivaizduokite, kad jūs esate radijo stotis, transliuojanti 24 val. per parą be pertraukos. Net tada, kai miegate, jūs transliuojate. Net tada, kai negalvojate, jūs spinduliuojate ir siunčiate nematomą signalą, informaciją, energiją, ketinimą, kurie pastoviai išeina iš jūsų visomis kryptimis. Matrica – gigantinė antena, gaudo jūsų signalą ir daro tris dalykus: atpažįsta dažnį, kuriuo jūs transliuojate, daug kartų sustiprina šį dažnį per rezonansą su kolektyviniu lauku, grąžina sustiprintą signalą materialių įvykių pavidalu jūsų gyvenime, jūsų realybėje. Sustiprinimas vyksta todėl, kad jūs ne vienas tame lauke. Milijardai žmonių transliuoja Matricai vienu metu ir kai jūsų signalas patenka į šį lauką, jis rezonuoja su visais panašiais signalais. Visi, kurie spinduliuoja baimę, sustiprina jūsų baimę, visi, kurie spinduliuoja meilę, sustiprina jūsų meilę. Tai lyg aidas kalnuose – jūs šaukiate ir tūkstantis kalnų jums šaukia atsakydami garsiau, stipriau… Sustiprintas signalas materializuojasi, iš bangos virsta dalele, iš galimybės realybe, iš potencialo į įvykį. Matrica neklausia, ar jis užsitarnavo tai, ji tiesiog vykdo rezonanso įstatymą. Panašus traukia panašų. VISADA, be išimčių! Ir štai dar vienas svarbus dalykas. Matrica neatskiria jūsų „noriu“ ir „nenoriu“. Ji atskiria tik transliuojamą dažnį. Jei jūs nuolat galvojate „aš nenoriu būt neturtingas“. Kokiame dažnyje jūs tai transliuojate? Teisingai – skurdo dažnyje ☺  Jūsų dėmesys – tai jūsų energija. Tai jūsų signalas.  Kur dėmesys – ten energija, ten sustiprinimas, ten realybė. Todėl, kai jūs su kažkuo kovojate, jūs tai sustiprinate. Kova su skurdu, sustiprina skurdą, kova su liga – sustiprina ligą, todėl, kad kova – tai dėmesio fokusas į kovą, tai kovos dažnio transliavimas. Kūrėjas nekovoja, jis perjungia savo dėmesį – „ne aš nenoriu būt neturtingas“, o „aš kuriu gausą“; ne „aš nenoriu sirgti“, o „aš spinduliuoju sveikatą“. Tai dažnio keitimas. Ir dar labai svarbu pastovus transliavimas. Matrica nereaguoja į trumpus vienkartinius pliūpsnius. Galite vieną kartą pagalvoti – „aš turtingas“ ir niekas nepasikeis, todėl, kad likusias 23 h 59 min. galvojote – „man trūksta pinigų“. Jei jūs sakysite sau „Aš turtingas“ ir įėjęs į prabangių automobilių saloną jausitės nejaukiai, jūs viduje skleidžiate dažnį „Ne man tokios mašinos“… Matrica nuskaito dominuojantį signalą, tai kas skamba jumyse nuolat, diena iš dienos. Matrica tai sustiprina ir materializuoja. Ir kai tą dažnį transliuojate ir palaikote pakankamai ilgai, Matrica pradeda persiformuoti, iš pradžių lėtai, per sutapimus, ženklus, po to greičiau per realius įvykius, galimybes, susitikimus – tai naujo signalo materializacija.

O dabar praktika. Pilnas algoritmas iš trijų žingsnių, kuris veikia kaip vieninga sistema.

1 žingsnis – išmokti sustabdyti tai, kas sena;

2 žingsnis – atlaisvinti vietą naujam;

3 žingsnis – įrašyti naują realybės brėžinį.

Negalima praleisti nei vieno etapo.

1 etapas. Raktas – sustojimas tarp įvykio ir reakcijos. Pėstininkas reaguoja automatiškai, čia ir dabar. Nesąmoningai. Įvykis įvyksta, reakcija paleidžiama be jokios pauzės tarp įvykio ir reakcijos. Viršininkas pakėlė balsą – staigi reakcija: pyktis, nusivylimas, pasiteisinimas. Pinigų trūkumas – įsijungia baimė, nerimas, panika. Partneris neatsakė į žinutę – pyktis, pavydas. Reakcija automatinė, įsijungia programa, senasis dažnis aktyvuojasi ir Matrica pagauna šį dažnį, sustiprina, grąžina dar didesnių problemų pavidalu. Ratas užsisuka ir problemos kartojasi. Kūrėjas elgiasi kitaip. Tarp įvykio ir reakcijos jis daro pauzę, sustojimą, tylą. Tai sąmoningumo erdvė. Bet tai ne tik sustojimas, tai įėjimas į „nulinį tašką“ – momentą, kur gimsta viskas. Kvantinėje fizikoje tai bangos funkcijos kolapso momentas, mistikoje – tai didinga tuštuma, iš kurios Dievas / Kūrėjas / Absoliutas sukūrė pasaulį. Toje tylos akimirkoje jūs mirštate kaip senoji asmenybė ir gimstate iš naujo. Tą sekundę jūs susijungiate su šaltiniu, su ta vieta, erdve, kur viskas ir prasideda. Šiame nuliniame taške ir glūdi visa galia, todėl, kad jūs čia ne programoje, ne reakcijoje, jūs gryname potenciale, kur galima sukurti bet ką, būtent iš tos tuštumos jūs galite sukurti naują reakciją, naują dažnį, naują kodą. Kol jūs neįėjote į nulinį tašką jūs tiesiog spausdinate senąjį brėžinį, renkatės tarp baimės ir įtūžio, tarp apmaudo ir kaltės, bet visa tai senos programos. Nulinis taškas – tai vieta, kur nėra programų, yra tik pasirinkimas sukurti kažką nauja.

Pauzės sukūrimo praktika. Kiekvieną momentą, kai jaučiate, jog įsijungia sena reakcijos programa, baimė, apmaudas, įtūžis, panika, sakykite sau mintyse arba balsu STOP. Aštriai, tvirtai, kaip komandą. Kūnas apmiršta, protas nutyla, emocija sustingsta. 3 sekundės tylos. Tas 3 sekundes jūs laisvi, jūs ne programoje, jūs pasirinkimo laisvės pozicijoje. Toliau sąmoningas pasirinkimas. Aš renkuosi ramybę, aš renkuosi užtikrintumą, aš renkuosi džiaugsmą. Ne todėl, kad viskas gerai, o todėl, kad tai mano pasirinkimas, mano sprendimas, kaip Kūrėjo, kokį dažnį spinduliuoti dabar. Jūs transliuojate šitą dažnį sąmoningai, tikslingai per kvėpavimo pakeitimą – ramų, gilų, per kūno pozos pakeitimą – atvirą, pasitikintį, vietoj susigūžusio, per dėmesio fokuso pakeitimą į sprendimą, vietoj problemos. Trys paprasti veiksmai – 1 minutė ir dažnis pasikeitė, sena programa nebuvo paleista, jūs perėmėte valdymą.

2 etapas. Stebėtojas. Išmokite nuolat stebėti save iš šono. Nepasinerti savo emocijose, neskęsti savo mintyse, o stebėti. Jei įsijungė kūne baimė. Tarkite sau „Hm…įdomu…kūnas susigūžė, kvėpavimas padažnėjo, širdis ėmė plakti dažniau, minčių ratas užsisuko“. Tiesiog konstatuokite faktus kaip mokslininkas stebintis eksperimentą be vertinimo, be bandymo ištaisyti, tiesiog matote / stebite. Kai stebite, jūs automatiškai išeinate iš programos, todėl, kad programa veikia tik tada, kai jūs joje.  Kai jūs stebėtojas, jūs pakylate virš programos, nesate joje, laisvas nuo jos. Baimė yra, bet jūs ne baimė, jūs tas, kuris stebi baimę, įtūžis yra, bet jūs ne įtūžis, jūs tas, kuris stebi reakciją. Iš stebėtojo pozicijos, jūs galite rinktis, ar leisti programai įsijungti, ar ne.

3 lygmuo. Pasąmonės perrašymas. Sąmoninga kontrolė yra gera, bet nepakankama, todėl, kad pasąmonė veikia nuolat, net tada kai miegate, net tada, kai nekontroliuojate. Ir jei pasąmonėje įrašytos senos programos, jos bus transliuojamos automatiškai. „Aš neverta“ programa, „man nesiseka, man nepavyks“ programa, „meilė – tai skausmas“ programa, „pinigai – tai blogis“ programa. Programos įrašytos vaikystėje visuomenės, tėvų, traumų. Kad deaktyvuoti seną programą, atsisėskite tyloje, užmerkite akis, prisiminkite situaciją, kada programa įsijungė, prisiminkite ryškiai, visas detales, pajauskite ją, kur ji pasireiškia jūsų kūne, koks pojūtis (pvz. spaudimas saulės rezginyje, šaltis, sunkumas), kvėpuokite į tą vietą lėtai ir giliai. Su kiekvienu įkvėpimu vizualizuokite, jog įkvėpiate šviesą į tą vietą, su kiekvienu iškvėpimu iškvepiate tamsą, programą, įtampą. Tęskite kol pojūčiai neišnyks. Programa įrašyta jūsų kūne ir kai kūnas paleidžia, programa silpsta. Kai jūs veikiate iš šio taško, permainos vyksta čia ir dabar ir pačiu ekologiškiausiu būdu. Jūs nelaužote realybės, ji pati persiformuoja į naują formą lengvai ir natūraliai. Prieš praktiką reikia suvokti jūsų norų kilmę. Tai labai svarbu, nes nuo šio suvokimo priklauso, ar suveiks praktika, ar ne. Kodėl jūs norite būtent šio namo? Kodėl būtent to žmogaus? Kodėl užsigeidėte piešti, dainuoti, išvažiuoti, pradėti verslą? Jūs galvojate, kad tai jūsų protas sugalvojo? Ne. Kvantinėje fizikoje nagrinėjamas vadinamasis atvirkštinis priežastingumas, kai ateitis veikia dabartį taip pat stipriai kaip praeitis. Laikas iš tikro yra ne linijinis. Praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja vienu metu ir jūsų ateities Aš gali siųsti signalą į jūsų dabar. Jūsų nuoširdus troškimas – tai ne kaprizas, tai jūsų ateities Aš balsas. Įsivaizduokite, kad egzistuoja jūsų versija, kuri bus už 5 metų, kuri jau praėjo tą kelią ir jau tapo Kūrėju ir gyvena gausoje, sveikatoje, meilėje. Ši versija absoliučiai reali kvantiniame lauke, ne kaip fantazija, o kaip reali tikimybė, kuri egzistuoja paraleliai su jumis. Ir ši versija kaip švyturys siunčia jums signalą. Tą signalą jūs jaučiate savo kūne, kaip netikėtą „noriu“, kaip skruzdėliukus kūne, kaip būseną „aš turiu tai padaryti, nežinau kodėl, bet privalau“. Tai ne noras, tai lynas, kurį jums numetė iš ateities, kad ištraukti jus iš jūsų pelkės, tai navigacinis švyturys, tai atmintis apie ateitį, kuri prasimušė dabartyje. Ir jei noras jus spaudžia ir nepaleidžia, jei nuo minties apie tai jūsų kūnu bėga skruzdėliukai, jei grįžta mintyse vėl ir vėl, nepaisant visų jūsų pastangų būti realistišku – tai ne fantazija – tai šauksmas. Kai jūs ignoruojate tokius norus sakydami sau, kad „tai nerimta“, „tai neįmanoma“, „man jau per vėlu“, „aš neturiu resursų“, jūs išduodate savęs geresnę versiją, nupjaunate tą lyną, kurį jums numetė, atsisakote pagalbos, kuri ateina iš ateities, o kai einate to troškimo link, jūs nesiekiate tikslo, nestatote nuo nulio, jūs tiesiog grįžtate namo, pas save tikrąjį, tą, kuo jau esate kvantiniame lauke. 

Todėl praktika, kuria dalinamės – tai ne vizualizacija to, ko nėra, tai sinchronizacija su tuo, kuo jūs jau esate. Tai savęs pakėlimas lynu pas savęs versiją, kuri  jau ten, jau laimėjo, jau gyvena tą gyvenimą, apie kurį svajojate dabar. Jūs nekuriate ateities, jūs ją prisimenate.

Tai praktika, kurią žinojo senovės išminčiai. Technika, kuri veikia kvantinio lauko lygmenyje, kuri perprogramuoja patį realybės projekto brėžinį. Tai daroma ryte, pabudimo momente, kai smegenys dar alfa dažnyje, tarp sapno ir būdravimo. Šioje būsenoje riba tarp sąmonės ir pasąmonės labai silpna, proto apsaugos silpnos ir informacija patalpinama tiesiogiai į tą jūsų sritį, kuri realiai valdo transliavimo dažnį. Tuo momentu vietoj to, kad įrašytumėte į brėžinį šiandienos problemą, jūs darote tai: užduodate sau klausimą, kaip puikiai praėjo mano vakarykštė diena ir pradedate prisiminti savo tikslą, lyg jau jis būtų pasiektas, lyg tai jau dalis jūsų praeities. Pvz., jūsų tikslas namo įsigijimas. Jūs neįsivaizduojate kaip tai bus ateityje, jūs prisimenate, kaip tai buvo vakar.  „Aš pamenu raktų svorį savo rankoje, jie buvo šalti, sunkūs, pamenu, kaip drebėjo rankos kai pasirašiau sutartį, pamenu šviežių dažų kvapą koridoriuje, pamenu garsą, kaip trinktelėjo įėjimo durys, kai aš įėjau pirmą kartą į savo namą, pamenu, kaip daužėsi širdis“. Sensorinė detalizacija būtina, ne tik skaidrė galvoje, o jausmas kūne, todėl kad kūnas neatskiria realių ir sukurtų prisiminimų, jei jūs prisimenate su pakankama sensorine raiška. Kūnui tai jau įvyko ir jis pradeda transliuoti dažnį žmogaus, pas kurį jau yra tas namas. Po to, kai prisiminėte viską su smulkiausiomis detalėmis, įjunkite dėkingumo chemiją. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite su žodžiais …. „uch…pagaliau tai padaryta, koks palengvėjimas, dėkoju“… Dėkingumas – tai cheminis parašas po užsakymu. Mes įpratę dėkoti tik po to, kai gavome. Jei jūs nuoširdžiai visu kūnu dėkojate iki tikslo pasiekimo, pasąmonei ir Matricai tai signalas – įvykis jau įvyko, koordinatės užfiksuotos. Rezultatas – jūs iš lovos išlipate ne trūkumo būsenoje, ne nenoriu, kad tai įvyktų, o jau turėjimo, pasiekimo būsenoje – tai jau dalis manęs. Jūs nešate šią būseną savyje visą dieną ir realybė pradeda prisiderinti prie jūsų transliuojamo dažnio, nenuginčijamo fakto, kuris jau įvyko. Jūs tampate magnetu, kuris neišvengiamai pritraukia tą įvykį, todėl, kad jūsų laike tai jau įvyko. Darykite šią praktiką kas rytą 20 min. kai tik prabundate, 21 dieną iš eilės be pertraukų ir po 3 savaičių jūs pastebėsite, kad realybė pradėjo persiformuoti, įvykiai pradėjo klostyti jūsų tikslo linkme. Galimybės pradėjo atsirasti. Jūs užkrovėte naują kodą Matricoje. Kodą žmogaus, pas kurį tai jau yra.

Būti Kūrėju – tai ne privilegija, tai atsakomybė… Absoliuti, totali atsakomybė. Kai suprantate, kad Matrica yra veidrodis, kad realybė yra tai, ką jūs patys spinduliuojate iš savo vidaus, kad viskas jūsų gyvenime yra jūsų sąmoningas arba nesąmoningas pasirinkimas, jūs nebegalite daugiau nieko kaltinti, nei valdžios, nei tėvų, nei partnerio, nei Dievo, nei Karmos, nei Likimo. Viskas, kas vyksta jūsų gyvenime – jūs sukūrėte savo mintimis, emocijomis, būsenomis, programomis. Sąmoningai ar nesąmoningai visiškai nesvarbu. Jūs sukūrėte. Tai skausminga sau pripažinti, todėl, kad visada lengviau apkaltinti išorę. Sakyti „man nepavyko“, „pasaulis neteisingas“, „kitiems lengviau“, bet tai pėstininko, aukos pozicija, tai tas kuris atsisako valdžios dėl savo komforto, dėl atsakomybės neprisiėmimo. Kūrėjas – ne auka, jis Kūrėjas ir Kūrėjas prisiima atsakomybę už savo kūrinius. Taip, galbūt jūs nežinojote, nesupratote, buvote programoje, bet dabar žinote ir dabar jūsų pasirinkimas – likti nežinojime, toliau kaltinti, skųstis, piktintis, tikėtis, kad kažkas ateis ir išgelbės ar prisiimti atsakomybę, imti kontrolę į savo rankas, pradėti kurti sąmoningai. Jei jūs sukūrėte šią realybę, jūs galite sukurti ir kitą. Štai kur galia. Bet kartu su galia, ateina ir atsakomybė. Matrica – ne jūsų priešas, ji – jūsų instrumentas, idealus veidrodis, tikslus stiprintuvas, neutralus vykdytojas. Ji nei gera, nei bloga, ji sąžininga. Ką spinduliuojate, tai gaunate. VISADA be išimčių! Jūs galite likti pėstininko pozicijoje, gyventi reakcijose, būti auka. Galite tapti žaidėju, mokytis technikų, bandyti paveikti realybę, kartais gauti rezultatą arba galite tapti Kūrėju, paimti pilną kontrolę, perrašyti kodą, sukurti realybę iš šaltinio. Pasirinkimas daromas ne vieną kartą, jis daromas kiekvieną momentą, kiekviena mintis – tai pasirinkimas, kiekviena emocija – tai pasirinkimas, kiekviena būsena – tai pasirinkimas reaguoti ar kurti, būti pasekme ar priežastimi, atspindžiu ar šviesa. Pradėkite šiandien. Sustabdykite savo automatines reakcijas, suskurkite pauzę, pasirinkite naują būseną, išvalykite senas programas, įrašykite naują kodą, laikykite tą dažnį ir stebėkite kaip jūsų realybės Matrica pradeda derintis prie jūsų skleidžiamo dažnio lėtai, po to greičiau, po to lavinos greičiu… Per 40 dienų stabilaus transliavimo naujo dažnio jūsų gyvenimas pasikeis taip, kad neatpažinsite jo. Jūsų erdvės žmonės neatpažins jūsų. Kas su tavim atsitiko? Tu visai kitoks? Taip, jūs kitoks, todėl, kad nustojote būti Pėstininku ir tapote Kūrėju. 

Matrica – tai ne kalėjimas, ji – audeklas, o jūs – dailininkas, sąmoningai piešiantis savo realybę ☺